Lietuva taps vandens pramogų parkų šalimi

Druskonis, 2005 m. rugsėjo 9-15 d. Nr. 36 (812)
"Druskonio" inf.

 

Pirmadienį pranešimą tokiu pavadinimu išplatinusi informacinė agentūra BNS druskininkiečių iš vėžių neišmušė. Didžiąją dalį lėšų kurorte statomo vandens pramogų statybai gaunančių iš Europos Sąjungos fondų, Druskininkų lietuviški konkurentai nebaugina. Taip mano ir Savivaldybės Investicijų bei turto valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Svirskas.

Užkrečiantis pavyzdys

„Gausėjant planų statyti vandens pramogų parkus, ekspertai įspėja, kad Lietuvoje be dotacijų gali išsilaikyti tik vienas toks objektas. Kiti ne tik neatsipirks, bet reikalaus nuolatinės valstybės paramos“, - teigia BNS. Vandens parkus nenoriai finansuoja ir bankai, vadinantys tai rizikinga investicija. O konkursus rengiančios savivaldybės tikina neketinančios dalytis verslo rizika su investuotojais. Diskusijos dėl analogiško objekto netyla Vilniuje, ekspertai rengia galimybių studiją Klaipėdai, o Šiauliai ir Panevėžys vandens parkams statyti matuoja sklypus. “Planuoti galima. Statyti neuždrausi. Bet ar atsipirks - labai, labai abejotina”, - įsitikinęs A. Svirskas. Įvairiais skaičiavimais, net gavęs 65 proc. viso projekto vertės sudarančią paramą vandens pramogų projektas Druskininkuose atsipirks ne greičiau nei per 30 metų. “Statyti galima kad ir kiekviename kaime, bet jis neišsilaikys. Siekiame, kad pastačius šį objektą gerėtų socialinė ir ekonominė padėtis. Turime infrastruktūrą, galime priimti miesto svečius ne vienai dienai, norime, kad uždirbtų verslininkai, turintys apgyvendinimo, maitinimo, paslaugų įmones”, - tvirtina A.Svirskas.

Klaipėda dar galvos

Savivaldybės pripažįsta, kad vandens pramogų parkai - rizikinga investicija. Ar jie atsipirks, turi skaičiuoti verslininkai. Panevėžio savivaldybė jau išsirinko ir būsimą vandens pramogų parko statytoją. Panašia logika - užkrauti projekto riziką verslui - vadovaujasi ir Šiaulių savivaldybės vadovai. Sklypas vandens pramogų centrui statyti bus išmatuotas, o ar projektas atsipirks - tegul skaičiuoja verslininkai. Ar apsimoka statyti pramogų kompleksą su vandens parku Klaipėdoje, greta Lietuvos jūrų muziejaus, paaiškės spalio mėnesį. Lietuvos jūrų muziejus tikina, jog galimybių studija dėl vandens pramogų centro statybos atsakys, ar projektas ekonomiškai pagrįstas. “Preliminariais skaičiavimais, toks projektas kainuotų apie 70 mln. litų. Tai labai didelės investicijos, kol neturėsime skaičių, nieko nedarysime”, - teigė jūrų muziejaus vadovė.

Suomiai irgi nesnaudžia

Druskininkuose statomo vandens pramogų parko vertė – beveik 115 mln. Lt. Tikimasi, kad jis bus moderniausias Europoje. Tačiau senas vandens pramogų tradicijas puoselėjančios šalys irgi nesiruošia snausti. Garsusis Suomijos vandens atrakcionų parkas „Serena“ netrukus užsidarys kapitaliniam remontui. Šią vasarą „Druskonio“ žurnalistai, išbandę šio didžiausio Europos Vandens pramogų parko, įsikūrusio 20 km nuo Helsinkio, pramogas, jį iš tiesų rado jau senstelėjusį, apiblukusį nuo chloro ir truputį juokingą savo dirbtinių gėlių dekoracijomis. Suomiai didžiuojasi savo 140 m ilgio nusileidimo taku, 2 tūks. kv.m šildomo vandens plotais ir daugiau kaip 1000 kv.m užimančiais vandens atrakcionais lauke. Nors iš dirbtinių krioklių ir stiprios srovės upių dažnas turistas išeina įplėštomis glaudėmis bei sumuštomis kojomis, pykti lyg ir nėra ant ko – pramogos suomio kišenei čia stebėtinai pigios. Bilietas visai dienai į Serenos parką kainuoja vos 17 eurų (59 litus).Unikalioje aplinkoje – tarp plynės ir uolų įrengtas Serenos parkas, kurio lauko nusileidimo takai žiemą virsta populiariomis slidinėjimo trasomis, turi neribotas galimybes plėstis. Uolų ir tuščio ploto aplink čia – per akis. Kažkada buvęs tikru pasaulio stebuklu, Serenos parkas žada ir ateity neapleisti Europos vandens pramogų lyderio pozicijų. O gal juo bus visa Lietuva, užsimojusi turėti ne vieną tokią sereną?

 

www.druskonis.lt