neoficialus informacinis projektas
Vandens pramogų parkas jau atidarytas!
Druskonis, 1999 m. liepos 5 - 11 d. Nr. 27 (508)
Nijolė PASERBSKIENĖ
Liepos 2 d. į savivaldybės salę susirinko Druskininkų sanatorijų asociacijos ir Kurorto plėtros komisijos nariai drauge apsvarstyti kurorto gydomosios bazės būklę ir nuspręsti Fizioterapijos gydyklos likimą. Pasak šios viešosios įstaigos vyr. gydytojo A.Martinkaus, sanatorijos veidmainiavo, tvirtindamos, kad gydykla joms reikalinga, nes stengėsi patyliukais įsirengti savo minigydyklas. Dabar galvanopurvo procedūros atliekamos “Vilniaus” sanatorijoje, “Draugystė”, neturėdama mineralinio vandens, daro dirbtines vonias su druskomis, “Dainava” jau įsivedė mineralinį vandenį. Kaip žinia, “Lietuva” ir “Eglė” turi savo gydomąsias bazes. Fizioterapijos gydyklą šiandien maitina tik “Nemunas”. Palyginus praėjusių ir šių metų pirmojo pusmečio duomenis, gydykloje atliktų procedūrų skaičius sumažėjo 32 tūkst., t.y. 28 proc., vidutinis per dieną atliktų procedūrų kiekis nuo 790 krito iki 570. Blogiausias šio pusmečio mėnuo - sausis, kai atlikta vidutiniškai 370 procedūrų per dieną, birželio rodiklis - 516 procedūrų per dieną. Jei procedūrų skaičius būtų kaip 1998-aisiais ir sanatorijos siųstų ne mažiau 63 proc. ligonių, gydykla patirtų 153 tūkst. Lt nuostolį. Kad jo išvengtų, procedūrų kainas reikėtų pakelti 7,6 proc. Jei šiemet procedūrų skaičius sumažėtų 10 proc., nuostolis būtų 320 tūkst. Lt. Kad gydykla dirbtų “nuliniu variantu”, t.y. be pelno, tačiau ir nenuostolingai, procedūrų kainas reikėtų didinti 15 proc. Jau 2 metus kainos stabilios. Vyr. gydytojas A.Martinkus teigia, kad procedūrų kainų nekels iki rugsėjo, tačiau iki Kalėdų gydykla negalės išsilaikyti, nepadidinusi kainų 10 proc.
Sanatorijų asociacijos prezidentas J.Valskys pažymėjo, kad kurorto perspektyva priklauso nuo gydyklos likimo. 60 proc. ligonių turėtų naudotis jos paslaugomis. Reabilitacinių ligonių siunčiama vis mažiau, pagal medicinines normas reikia mažiau ir balneologinių procedūrų. Seimo siūlymu Valstybinė ligonių kasa mažina antirecidyvinio gydymo kvotas. 1995-1996 m. miesto sanatorijose buvo 700 reabilitacinio gydymo lovų, o antirecidyvinio - 2500. Teritorinės ligonių kasos finansuoja bene nei 1600 lovų. Mažėjant antirecidyvinių ligonių, sanatorijos neišsilaikys, gydykla bus priversta užsidaryti, 132 jos darbuotojai taps bedarbiais.
Sanatorijų vadovai sakė į gydyklą siunčiantys tiek ligonių, kiek jų atvyksta antirecidyviniam gydymui: “Draugystėje” tokių šiuo metu yra 35, “Nemune” - 50, “Vilniuje” - 45 ir t.t. Antirecidyvinio gydymo bazinė lovadienio kaina yra tik 44 Lt, tačiau Teritorinės ligonių kasos finansuoja 35,2 Lt, likusią dalį privalo sumokėti ligonis. Be to, skiriamas lėšas galima panaudoti tik nurodytų profilių ligoms gydyti, o šis reikalavimas labai suvaržo sanatorijų veiklą.
Akcinių bendrovių statusą turinčias sanatorijas į bankrotą varo Vyriausybės nutarimas nuo 1997 m. liepos 1 d. Valstybinės ligonių kasos lėšas apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu. Sanatorijos, ieškojusios teisybės Finansų ministerijoje, į savo paklausimus atsakymų nesulaukė. Nedavė rezultatų ir pasitarimų, forumų metu priimtos rezoliucijos. 8-10 druskininkiečių grupė ketina vykti į Sveikatos apsaugos ministeriją, kai tik bus konkrečiai susitarta dėl delegacijos priėmimo datos.
Savivaldybė surenka visų sanatorijų mokesčius, todėl, anot vicemero V.Dabruko, privalo rūpintis ne tik Fizioterapijos gydyklos, bet ir sanatorijų ateitimi. Jeigu sanatorijos negauna tiek kvotų, kiek reikėtų, turi orientuotis į komercinius ligonius ir turistus. Būtina propaguoti mūsų paslaugas užsienyje. Maskva skyrė vietą Druskininkų informaciniam centrui, bet jam įrengti reikia 120 tūkst. Lt. Turizmo departamentas žadėjo paremti, tačiau pagalbos kol kas nesulaukėme.
Savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas A.Svirskas informavo, kad š.m. lapkričio 18-19 d. numatoma organizuoti mūsų regiono pristatymą Briuselyje. Potencialiems investuotojams galime pateikti verslo, ūkio vystymo, regioninės plėtros projektus. Fizioterapijos gydykla taip pat turėtų kurti kitus traukos centrus ir šiems projektams ieškoti investuotojų. Pirmiausia, žinoma, gydyklai rūpi pavaldumo klausimas. Rugpjūčio 27 d. baigiasi jos veiklą reglamentuojanti licencija. Akreditacinėje tarnyboje ją sunku bus pratęsti, kadangi nėra oficialaus steigėjo. Pagal 1998 m. sausio 26 d. Vyriausybės nutarimą Nr.92 ir tų pačių metų gegužės 8 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr.242 Druskininkų fizioterapijos gydykla perduodama Alytaus apskrities viršininko administracijos žinion. Tačiau apskritis gydyklą perimti atsisakė. Mūsų miesto taryba svarstė tik finansinę gydyklos būklę, sprendimo dėl jos perdavimo savivaldybei nėra.
Sanatorijų vadovai ir šiandien teigia, kad Druskininkai be Fizioterapijos gydyklos - ne kurortas. Tačiau, kaip pastebėjo J.Valskys, jei kitais metais nebus indeksuotos lovadienio kainos, iškils gydyklos dotavimo klausimas. Iš kur gauti 0,5 mln. Lt dotacijai - tiek kainuoja šios įstaigos naudojami energetiniai resursai. Gydykla ir šiuo metu skolinga šilumos, elektros tinklams, “Minerai”, statybininkams ir kt. Jei sanatorijos susimokėtų už procedūras, gydykla atsiskaitytų su energetinių resursų tiekėjais. Teritorinės ligonių kasos lėšas sanatorijoms skiria, tačiau šios gydyklai jų neperveda. Liepos 1 d. “Nemunas” buvo skolingas 240 tūkst.Lt, “Vilnius” - 49 tūkst.Lt, “Baltarusija” - 33 tūkst. Lt. Gydykla kol kas neskaičiuoja joms delspinigių, supranta - sanatorijos gyvena taip pat sunkiai. Jos skundžiasi, kad už lovadienį skiriami nepakankami pinigai, nėra lėšų remontui, neįmanomos jokios investicijos. Druskininkų sanatorijoms šiemet skirta 28,3 mln. Lt kvota, tačiau sanatorijų vadovai paskaičiavo, kad ji turi būti ne mažesnė kaip 34 mln. Lt. Asociacija yra parengusi ir kainų projektą.
Pasitarimo dalyviai nusprendė, kad Fizioterapijos gydykla reikalinga kurortui, ją būtina perduoti miesto savivaldybės žinion. Be to, tikslinga parengti gydyklos rekonstrukcijos ir restruktūrizavimo projektą, kuriame turi būti nurodytas gydymui skirtas plotas, o likęs viešojo konkurso būdu panaudotas kultūriniams, rekreaciniams, komerciniams tikslams. Nuspręsta dar kartą kreiptis į Vyriausybę, Sveikatos apsaugos, Finansų bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijas ir išdėstyti sanatorijoms bei Fizioterapijos gydyklai opius pavaldumo, finansavimo, kainų ir mokesčių politikos klausimus.